Dictionary of the Lithuanian Language.
apgriauti — apgriáuti vksm. Ūkinius pãstatus apgrióvė audrà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apardyti — 1 apardyti tr. 1. apdraskyti, apgriauti: Vėjas stogą apar̃dė, reikia taisyt Ėr. Dar̃ jau apar̃dė ir tvoras, ir viską Lp. 2. Šts šiek tiek išardyti (siūlę): Kad pradėjai, tai baik ardyt [kailinius], nepalik taip apardęs Kp. 3. aprausti, apdraskyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apluošinti — tr. 1. padaryti kiek luošą: Jau keleri metai esąs podagros apluošintas rš. 2. prk. apgriauti, apgadinti: Bet kai sustojo ties vėjo ir laiko apluošinta savo trobele, vėl visą savo jaunystės siaubą pajuto rš. ║ kiek sužaloti moraliai: Ne tik ją… … Dictionary of the Lithuanian Language
apskardyti — 1 apskardyti tr. 1. kiek apmušti, apdaužyti: Žemaičių pats karvedys karvietėj paliko, kiti, noris apskardyti, laimingai su grobiu į namus pargrįžo S.Dauk. | refl.: Ištiko į mūšą, bet apsiskardžiusys abeji parsiskiedė be didžio nūpuolio S.Dauk. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
aptrankyti — iter. aptrenkti. 1. tr. Rtr, Š, Ser, KŽ kiek apdaužyti: Su grumslu į grumslą aptrankyk, tai jis pats sugrius ir kitą sugriaus J. Jei šituoj autobusu važiuosi, tai gerai aptrankìs Vrn. Stalą kumščiais aptrankome A.Gric. ^ Tiek dirbęs žmogus kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
apūrioti — apū̃rioti tr., apūrioti Š, KŽ 1. Ds, Ob apardyti, apgriauti: Bulbes apū̃riok, kad nebūt toks didelis kaupas Dkk. Kam tu duobę teip apūriojai? Kp. Apūriojo šieno kupetį belaipiodami DŽ. | refl. Jž. 2. žr. apūryti: Kukenỹs berną apūriojo už blogą… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriauti — 1 atgriauti tr. 1. atardyti, atversti: Atgriauti dalį sienos Š. 2. prk. atnešti, atvežti: Didžiausią naštą žolės atgrioviau Trgn. | refl. tr.: Atsigriovė du vežimus šieno Trgn. 3. prk. atpjauti, atriekti: Ar suvalgysi, atgriovęs pusę kepalo? Gdr … Dictionary of the Lithuanian Language
griauti — 1 griauti, na ( ja K), griovė 1. tr. versti, ardyti; gadinti: Vėtra griauja medžius BŽ42. Griaunamas vėjas (kuris žmogų griauna) Trk. Jūra, vėjo supama, ardė griovė savo krantus Mš. Kur nepasiduosi, kad griauna (nebegaliu eiti, turiu gulėti)!… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriauti — 1 išgriauti tr. 1. išversti: Vėjas eglę išgriovė OG322. Medžias vėjo išgriautas BM418. Išgriovė akmenį iš sienos J. Tai kad daužo – nori duris išgriauti! Sml. 2. išardyti: Landžiojo po griuvėsius, tikrino išgriautųjų namų rūsius ir palaiptes rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugriauti — 1 nugriauti tr. 1. nuversti: Nugrioviau stogą nuo trobos J. Praseĩ (eik) nuo durų – nugriaus (pasitrauk – pargriaus) Švnč. Sapnavau, kad mūsų gyvenamoji nugriauta I.Simon. | prk.: Nugriauk (atidenk) lovą, aš noriu eiti gulti Yl. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
